Nors šiandien daugelis mūsų neįsivaizduoja ryto be kvapnios kavos puodelio, nedaug kas žino, jog ilgą laiką Europoje šis gėrimas ne tik nebuvo populiarus, bet netgi buvo laikomas šėtono gėrimu.
Kavos legenda
Legenda pasakoja, jog maždaug prieš 1500 m. Etiopijoje piemuo pastebėjo, kad paskabiusios uogų nuo vieno krūmo jo ožkos tampa ypač energingos, o paragavęs tų uogų vietoje nenustygo ir pats piemuo. Išgirdę šį pasakojimą, žalių kavos pupelių pakramtė ir vienuoliai, tačiau jiems labai nepatiko kartus jų skonis, todėl nusivylę metė pupeles į laužą, o tuomet pasklido malonus skrudinamų kavos pupelių aromatas.
Susidomėję vienuoliai kepintas pupeles užpylė verdančiu vandeniu, paragavo ir pasijuto gavę Dievo dovaną – kava padėdavo jiems neužmigti ir ištverti ilgas maldų valandas.
Tėvyne laikoma Etiopija
Būtent Etiopija yra arabinio kavamedžio gimtinė – iš Kaffa regiono kilo ir kavos pavadinimas. Jos kelias link mūsų prasidėjo dar XI a., kai buvo atvežta į Arabiją – regiono gyventojai iškart susižavėjo tonizuojančiu gėrimo poveikiu.
Kava galėjo pasilikti tik Arabijoje
Susiklostė taip, kad kavai pasiekus Arabiją, ji galėjo toliau ir nenukeliauti – arabai suprato, kokį vertingą augalą jie turi, todėl uždraudė eksportuoti kavamedžių sėklas. Slapta išgabenti augalą pavyko piligrimams – taip maždaug XV a. kava paplito po visą pasaulį, o XVI a. pabaigoje Venecijos pirkliai pirmuosius kavos pupelių maišus atvežė į Vakarų Europą.
Į Lietuvą atvežė kaip grobį
Lietuvoje kava pasirodė XVIII a. pradžioje. Pasakojama, kad 1683 m. turkų armija, skubiai traukdamasi iš Vienos, mieste paliko 500 maišų kavos. Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio daliniai didžiules turkiškos kavos atsargas kaip karo grobį parsigabeno namo. Gėrimas iš pradžių priimtas įtariai, bet po truputį jo gerbėjų gretos didėjo ir šiandien retai sutiksime žmogų, nemėgstantį kavos.
Auginimui palankios sąlygos
Kavoje gali atsiskleisti patys įvairiausi skoniai bei aromatai – nuo vaisių, gėlių, šokolado iki vyno ar medienos. Apibūdinant kavos skonį, dažniausiai kreipiamas dėmesys į kelis aspektus – jos kūną, aromatą bei rūgštumą, o visa tai priklauso nuo to, kokiame regione ji buvo auginama, nes įtakos skoniui turi skirtingos aplinkos sąlygos.
Sakoma, jog kuo aukščiau auginami kavamedžiai, tuo kava yra kokybiškesnė. Įdomu tai, kad kalnuotose vietovėse kava dažniausiai vis dar renkama rankomis, tačiau lygumose šis procesas yra mechanizuotas.
Pasaulyje šiandien skiriami penki dideli regionai, kuriuose auginama kava – tai Afrika, Azija, Okeanija, Pietų ir Vidurio Amerika. Minėtose vietovėse yra susidariusi tinkamiausia aukščio virš jūros lygio, dirvožemio ir oro kombinacija, užtikrinanti puikų klimatą skaniausioms gėrimo pupelėms auginti. Didžiausia kavos gamintoja ir eksportuotoja yra Brazilija.
